(Lietuvių) Vipetų šuniukai – 2018 m. planai

Sorry, this text is only available in Lithuanian language! For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.

2018-2019 m. žiemą planuojame vipetų vadą nuo geriausios mūsų vipetės Juočkės CIB Multi CH Shores in Flames at Stabmeldys

Besidominčius prašome kreiptis telefonu +370 616 54649 arba el.paštu sugrizimas@gmail.com

Daugiau informacijos Juočkės puslapyje bei skiltyje “Šuniukai”

(Lietuvių) D.U.K.

Sorry, this text is only available in Lithuanian language! For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.

Noriu pasirinkti tarp vipeto ir levretės – kuo jie skiriasi?

Nors daugelis žmonių vis dar sugeba vipetą pavadinti levrete, šios dvi veislės labai skiriasi, pirmiausia savo gabaritais. Levretės svoris – apie 5 kg, tuo tarpu reta vipetų kalytė šiais laikais sveria mažiau 12 kg, o patinas gali sverti ir visus 16 kg. Jeigu levretės ūgis neviršija 40 cm ties ketera, vipetų patinas gali išaugti ir iki 54 cm, o tai jau visai kita dydžio kategorija – ir netgi jeigu jums pasisekė ir auginate standartinio dydžio 46 cm ties ketera vipetų kalytę, ji vis vien bus perpus stambesnė ir stipresnė už bet kokią levretę, jos neįdėsi į ant kelių telpantį boksiuką (nors laikyti glėby – tikrai galima ♥ ). Taigi, vipetas – stiprus, veržlus, aktyvus, tvirtai sudėtas šuo, kurio pradinė paskirtis buvo pilnavertė medžioklė. Levretė irgi nėra žaislinis šiltnamio sąlygom auginamas šuniukas. Levretės dalyvauja kursingo (grobio vijimosi) varžybose lygiai taip pat, kaip ir visi kiti kurtai, jie taip pat reikalauja pasivaikščiojimų ir pasilakstymų, pilnaverčio kurtų gyvenimo, o jų charakteris anaiptol nėra drebančių bailiukių – nereta levretė įsivaizduoja esanti tikrai dydis šuo! Tačiau visgi tai smulkesni, fiziškai jautresni šunys, kurių ilgi ploni kaulai didina buitinių traumų riziką. Taigi renkantis tarp šių dviejų veislių patartina pagalvoti, ar norite didesnio, stipresnio ir veržlesnio šuns, ar mažesnio ir grakštesnio. Plačiau apie levretes teiraukitės levrečių veisėjų, pvz. www.koposnamai.lt veislyno savininkės.

Ar vipetai šeriasi?

Nors vipeto kailis trumpas, švelnus ir pas kai kuriuos netgi pereinantis į persiko pūkelį ant pilvo, visgi šėrimasis jiems taip pat būdingas. Besikeičiant gamtos sezonams šie kurtai irgi meta plauką – trumpą, įsismeigiantį į kilimus ir rūbus, tad gan sunkiai išvalomą. Šėrimuisi pasibaigus plaukų gerokai sumažėja, bet na anoks stebuklas yra aptikti vipeto plauką arbatoje ar troškinyje, lygiai taip pat plaukų lieka ant drabužių, minkštų baldų. Privalumas – na tikrai šių plaukų nėra tiek, kiek būtų nuo haskio ar auksaspalvio retriverio! Trumpą, ploną vipetų kailį itin lengva prižiūrėti. Šie šunys labai švarūs, beveik neatneša purvo į namus. Grįžus iš lauko sausu oru pakanka simboliškai pravalyti pėdas skudurėliu, o darganą rudens dieną murzinam po pasilakstymo vipetui užtenka greitai praskalauti kojas ir papilvę po dušu, nusausinti rankšluosčiu, ir po 20 minučių šuo kone visai sausas. Tačiau faktas lieka faktu – šuo namuose reiškia plaukus, tad jeigu šėrimasis kelia jums didelį susirūpinimą, pagalvokite, ar jums tikrai reikia augintinio.

Ar vipetai tinka alergiškiems žmonėms?

Nors labai madinga tam tikras šunų veisles vadinti „hipoalerginėmis“, deja, tiesos tame nedaug – bet kuris šuo gali sukelti alergiją, ir visiškai „saugių“ veislių nėra. Tačiau tiesa, kad vipetas yra švarus šuo, kurio higiena nesudėtinga rūpintis net ir šėrimosi laikotarpiu, net ir vipeto kvapas kiek skiriasi nuo kitų šunų – vipetas kvepia labiau namais, kuriuose gyvena, nei kad specifiniu „šuns“ kvapu, kuris daugeliui nėra malonus. Dėl to vipetas gali būti mažesnis dirgiklis alergikui – bet niekas neduos jums garantijos, kad šios veislės šuo nesukels alergijos. Jeigu turite abejonių, patartina pabendrauti su vipetais artimiau, pabūti aplinkoje, kur gyvena šie šunys, bei stebėti, ar pasireiškia nepageidaujama reakcija.

Skaičiau, kad vipetai skirti medžioklei. Ar jiems reikia didelio fizinio krūvio? Ar turiu būtinai bėgioti su vipetu?

Vipetui nereikia skirti valandų valandas fizinio krūvio, kaip to reikalauja darbinės veislės, tokios kaip veimaraneris, vengrų vižlas, haskis, malinua ar Džeko Raselo terjeras. Tačiau tai nereiškia, kad galite uždaryti vipetą tarp keturių sienų ir apriboti jo veiklą trumpais pasivaikščiojimais ant pavadžio, kuriuos praskaidrina tik dešimties minučių pasibėgiojimas žolės lopinėlyje. Vipetas yra protingas, azartiškas šuo, kurio tiek fiziniam, tiek protiniam lavinimui reikia skirti adekvatų dėmesį. Šis šuo skirtas vytis kamuolį ar skraidančią lėkštę, aktyviai judėti, jis turi naudoti savo kojas, pajausti savo greitį, turėti galimybę šėlti ir žaisti. Žinoma, vipetas prisiderins prie laikinų nepatogumų, kai dėl kažkokių priežasčių pilnaverčiai pasivaikščiojimai ar kita aktyvi veikla yra neįmanomi, tačiau tai neturi tapti taisykle. Vipetas nėra grynai „kambarinis“ šunelis kaip antai mopsas ar pekinesas – poreikis judėti yra vipeto įgimta savybė, kurią jis privalo realizuoti.

Ar galima vipetą apgyvendinti lauke?

Ne. Vipetas nėra „kambarinis“ poreikio aktyviai veiklai prasme, tačiau netgi labai kambarinis, kai kalba eina apie šilumą, komfortą bei poreikį dalyvauti šeimininko gyvenime. Šie šunys nėra skirti voljerui! Plonas trumpas vipeto kailis nėra pakankama apsauga nuo ilgalaikio šalčio ir/ar drėgmės poveikio, taip pat šie šunys neturi didelio riebalinio sluoksnio, tad jų vidaus organai taip pat nėra itin gerai apsaugoti nuo žemos temperatūros. Net ir namuose daugelis vipetų mėgsta turėti daugiasluoksnius guolius, į kuriuos galima užsikasti ir užsikloti. Taip pat jie itin vertina šeimininko lovos šilumą, jeigu tik šeimininkas neprieštarauja tokiai draugijai (praktika rodo, kad dauguma vipetų šeimininkų anksčiau ar vėliau susitaiko su mintimi, kad turės gyvą „šildytuvą“ prie kojų).

Kiek kainuoja vipetas?

Vipetų veislės šuniuko kainos vidurkis Europoje – 1000 Eur, o šuniukai iš ypatingų vadų ir iš žymiųjų veislynų dažnai kainuoja brangiau. Lietuvoje kaina gali šiek tiek skirtis, taip pat gali skirtis šuniukų su veislės broku kaina (įgimtas uodegos lūžis, mėlyna akis, sėklidžių trūkumas patinams). Neretai veisėjai siūlo ypatingą šuniuką palankiomis bendrasavininkystės sąlygomis. Bet kokiu atveju verta suprasti, kad kartais vien kelionės pas patiną ir kergimo mokesčio išlaidos gali siekti 2000-3000 Eur, neskaitant pačių šuniukų auginimo išlaidų (kambario įrengimas vadai, maistas, skiepai, papildai, dokumentai ir kt.) – tad šuniuko kaina turi svarų pagrindą. Mūsų vadų šuniukai kainuoja 500-800 Eur; užsieniui skirti parodoms perspektyvūs šuniukai gali kainuoti brangiau. Taip pat visada ieškome atsakingų aistringų žmonių, kurie norėtų gauti parodoms perspektyvų šuniuką neatlygintinai ir auginti jį bendrasavininkystėje su mumis. Jeigu manote, kad jums tai tinka – nesidrovėkite parašyti mums iš anksto, net jeigu dabar neturime vados!

Mano šuo susirgo. Ar grąžinsite už jį sumokėtus pinigus?

Galiu garantuoti, kad tą dieną, kai pasiimate savo šuniuką iš mūsų namų, jis yra sveikas, paskiepytas pagal amžių, nukirmintas, neturintis ektoparazitų ir neturi veislės broko, o jeigu turi, tai iš anksto aptariama ir aiškiai pažymima sutartyje. Tačiau negaliu garantuoti, kas bus su šuniuku po pusmečio, metų, dviejų, ir visa tai dėl paprastos priežasties – nesurenku šuniukų fabrike pagal brėžinį. Kai perkate buitinę techniką ir paaiškėja jos brokas, jis visada būna dėl kažkur grandinėje nuo brėžinio iki prekybos vietos įsivėlusios klaidos ir kažkieno kaltės – ar netinkamai paruoštas brėžinys, ar netinkamai pagaminta detalė, ar surinkėjo / gamyklos klaida, ar neatsargus gabenimas ir tai toliau. Vadinasi, bet koks nukrypimas nuo idealo bus kažkieno kaltė ir atsakomybė, nes visais atvejais šių nukrypimų buvo galima išvengti užtikrinus tinkamą gamybos, surinkimo, pristatymo techniką. Tačiau šuniuką “surenka” gamta, ir veisėjo valioje šioje vietoje yra labai nedaug. Ką galime padaryti – naudoti veisimui nesergančius, ydų neturinčius, sveikatos testus praėjusius šunis. Tačiau dviejų sveikų individų suporavimas anaiptol negarantuoja idealiai “pagal brėžinį” pagamintų palikuonių – iš tėvo ir motinos genų šuniukas “susirenka” atsitiktine tvarka, surinkimo klaidų ir mutacijų niekas nekontroliuoja, o veisėjo “skaičiavimai” tebūna viltis ir tikimybė, bet gamta jam taipogi neduoda jokių garantijų. Todėl net ir dedama 200% matematiškai neįmanomų, bet morališkai netgi labai realių pastangų tam, kad su šuniukais visą jų gyvenimą viskas būtų gerai – deja, negaliu garantuoti, kad būtent taip ir bus, todėl ilgalaikės garantijos ir kompensacijos netaikomos. Visada išlieka tikimybė, kad pasikeitus dantims pas šuniuką bus blogas sąkandis, atsistos ausys, jis peraugs standartą ar susirgs autoimunine liga, nes šitaip supuolė nežinomi abiejų tėvų recesyviniai genai, kurių neįmanoma aptikti iš anksto. Todėl prašome potencialių šeimininkų būti realistiškus ir suprasti, kad įsigijamas gyvas padaras, kuriam neįmanoma suteikti tokios garantijos, kokia taikoma žmogaus rankų kūriniams. 

 

The Breed

Sorry, this text is only available in Lithuanian language! For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.

Vipetai kaip veislė išsivystė Didžiojoje Britanijoje, o “veislės” statusą gavo XIX a. pabaigoje. Šiuos nedidelius vikrius šunis laikė smulkesni žemvaldžiai, valstiečiai ir darbininkai, kurie negalėjo leisti sau laikyti didžiųjų kurtų – greihaundų. Mažasis kurtas ne tik talkindavo smulkių žvėrelių medžioklėje, bet ir suteikdavo pramogą – laisvalaikiu jų šeimininkai organizuodavo improvizuotas lenktynes laukuose ar gatvėse, kas savotiškai atstodavo aristokratų “sportą” – žirgų lenktynes.

Manoma, kad vipetų veislės formavimo procese dalyvavo greihaundai, terjerai, o galimai ir stambesni italų kurtai. Anglijoje vipetai buvo oficialiai pripažinti 1891 metais.

senoviniai_vipetai_1

↑ XX a. pirmos pusės vipetai

↑ Vipetas “Zuber” (gimęs 1889 m.) – visų ar bent jau daugumos šiuolaikinių vipetų protėvis.

↓ Puikus filmukas, demonstruojantis 1930 m. vipetus “veiksme”!


Šiuolaikiniai vipetai – kokie jie ir kodėl juos renkamės?

Šiuolaikinio vipeto pašaukimas – būti šeimos draugu ir kompanionu. Šie šunys tokie atviri ir taip nuoširdžiai myli pasaulį, kad sugeba nesunkiai užkariauti santūriausių žmonių širdis. Vipetuose stebuklingai dera dvi prigimtys – kurto ir terjero. Iš kurtų jie paveldėjo ne tik eleganciją, bet ir nepriklausomą mąstyseną, sudėtingą vidinį pasaulį, meilę laisvei, jautrią širdį – jie tikisi iš žmogaus pagarbos ir supratingumo, nepakenčia grubaus elgesio ir bandymo pavergti juos savo valiai. Tuo tarpu terjeriškas pradas sąlygoja kitką – neišsemiamą energiją, visišką atsidavimą žaidimams, puikų humoro jausmą, meilę žmonėms, o kartais ir ryžtą bei drąsą. Vipetas suderina savyje, atrodo, visiškai nesuderinamus dalykus – jis išdykęs ir kartu paklusnus, jautrus ir kartu drąsus, kupinas meilės pasauliui, bet kartu kovojantis už savo vietą jame.

Kai įsigyjau Gelytę, pradžioje pasijaučiau ne tai kad nusivylusi, bet… savotiškai ją nuvertinau. Iki jos atsiradimo ilgai dirbau su šnauceriais ir spėjau priprasti prie to, kad vokiško užsispyrimo kupini barzduočiai reikalavo tiek kietos rankos, tiek kieto balso, o ir tai ne visada padėdavo. Ir štai tau – vipetukė, kuri nuo menkiausio bandymo ją subarti susigūžia ir akyse “sumažėja”… Galvodavau: “Štai tau ir šuo…” Tačiau ji augo, ir pradėjau pastebėti tai, ko nemačiau anksčiau: kokia ji užsispyrusi, kai kažko siekia (pavyzdžiui, gauti kamuoliuką ar kąsnelį), kaip ryžtingai kovoja už save, žaisdama su vyresniais šunimis. Laikui bėgant paaiškėjo, kad jos charakteris daug sudėtingesnis, negu gali pasirodyti: ji nebijo “rietis” su dominuojančio charakterio kalėmis, įrodinėdama, kad šioje kompanijoje būtent ji – pirmoji dama, ji nedvejodama pastato į vietą pernelyg drąsius patinus, ji pavyduliauja, kai mano, kad pernelyg ilgai glostau svetimus šunis.

Taigi – nepaisant savo tariamo trapumo, vipetas anaiptol nėra silpno charakterio šuo. Tiesa ta, kad jie tikri inteligentai – kartu jautrūs ir ryžtingi. Tai reikia turėti omeny dresuojant vipetą – šis šuo labai greitai supranta, ko iš jo norima, ir mielai tai daro – su sąlyga, kad su juo kantriai ir korektiškai elgiamasi ir ši veikla jam yra įdomi. Tačiau jie gali ryžtingai atsisakyti to, kas jiems nemalonu, ir taip pat ryžtingai priešinasi grubiam žmogaus elgesiui: kaip tikri inteligentai, jie neparodo jokios agresijos – tiesiog susigūžia ir užsidaro savyje.

Daugelis žmonių, niekad anksčiau nesusidūrusių su vipetais, mano, kad jie tokie pat sunkiai dresuojami ir nepaklusnūs, kaip rytų kurtai. Tai netiesa. Vaikystėje mažieji vipetukai labai smalsūs – bet kokia peteliškė, šmėkštelėjusi jaunam kurtukui prieš nosį, atrodo jam lyg koks pasaulio stebuklas, priverčiantis pamiršti viską, tuo pačiu ir šeimininką. Lygiai taip pat jie laiko visus žmones savo potencialiais draugais, tad nepraleidžia progos susipažinti su kiekvienu praeiviu. Tačiau toks mažųjų vipetukų atvirumas kartu labai palengvina jų dresūrą – jie labai džiaugiasi galimybę pabendrauti ir mokinant juos komandos “Pas mane” mielai atbėga pas šeimininką, ypač paskatint skanaus kąsnelio. Suaugę vipetai paprastai būna labai prisirišę prie šeimininko – lakstydami parke ar miško takais, visada akies krašteliu stebi, kur tas randasi, pašaukti ateina net tuo atveju, jeigu iki tol žaidė kitų šunų draugijoje. Žinoma, visa tai su sąlyga, kad tarp šuns ir žmogaus egzistuoja tam tikrai ryšis ir meilė: vipetai pagal savo “natūrą” yra labai “romantiški” šunis, tad jiems tokie dalykai labai svarbūs, jais grindžiamas visas jų paklusnumas – priešingai, negu vokiečių aviganiai ar spanieliai, jie neturi noro “įsiteikti” šeimininkui ir niekad nevergauja.

Kartu vipetai – itin “patogūs” ir universalūs šunys. Jie tinka visai šeimai – myli vaikus, dievina švelnumą, glamones ir galimybę ramiai snausti prisiglaudus prie mylimų žmonių, o kartu idealiai tinka aktyviam laisvalaikiui, yra puikūs žygių, iškylų, rytinės mankštos kompanionai. Jų priežiūra tokia paprasta, kad faktiškai nėra jokio skirtumo, ar laikote parodų čempioną, ar sofos pažibą – tinkamai maitinami ir turėdami galimybę mankštintis, šie šunys idealiai atrodo be jokių papildomų pastangų, jie nereikalauja kosmetikos, kirpimo ar šukavimo. Pakanka tik kartais išmaudyti juos po šiltu dušu. Įdomu tai, kad šie šunys labai švarūs ir šiuo požiūriu netgi kiek “katiniški” – dažnai teko stebėti, kaip vipetas išlaižo savo kailiuką :) Iš specifinių priežiūros detalių jiems būtinas tik nagų kirpimas kas 2 savaites: šie šunys labai lengvi, tad jų nagai nenudyla natūraliai, užtat labai greitai auga – o kadangi vipetai yra lakstūnai, per ilgi nagai lengvai gali tapti traumos priežastimi.

Vipetų dydis idealus – ji nėra tokie maži, kaip dekoratyvinės veislės, tačiau kartu sugeba įsitaisyti suaugusiam žmogui ant kelių, kas idealu kelionėse. Jų išlaikymas nėra brangus, o optimalus dydis ir ramus elgesys namuose leidžia jiems puikiai jaustis net ir mažame butuke – turėdamas savo jaukią vietelę, vipetas niekad netrukdys namiškiams. Tačiau vipetui būtinas dėmesys ir žaidimai – tai bendraujantis “gaujos” šuo, kuris nepakenčia vienatvės. Jam būtina kompanija, galimybė dalyvauti šeimos veikloje. Tai nėra tas šuo, kurį galima nusiųsti į vietą atėjus svečiams – nušalintas nuo namiškių, jis jaučiasi nuskriaustas ir nelaimingas.

Žmonės, sutikę vipetą ir matydami jo puikiai išvystytus raumenis, dažnai mano, kad šiems šunims būtina daug treniruotis. Tačiau jų atletiškas raumeningas sudėjimas didžiąja dalimi sąlygotas genų. Priešingai, negu, pvz. haskis, kuris istoriškai buvo išveistas kaip tolimų varginančių distancijų bėgikas ir dėl to reikalauja ilgų pasivaikščiojimų, vipetų lenktynių distancija sudarydavo vos kelis šimtus metrų – pagrindinis šių šunų “koziris” būvo ir lieka greitis, o ne ištvermė. Tai nereiškia, kad vipetą galima uždaryti tarp keturių sienų arba vedžioti it kokį anglų buldogą – vipetams būtina mankštintis, reguliariai lakstyti be pavadžio (būtinai!), tačiau vipetas bus laimingesnis lakstydamas paskui kamuolį ir tyrinėdamas parką kartu su šeimininku, nei kad nuobodžiai bėgiodamas daugiakilometrinį krosą ta pačia pilka asfalto trasa.

Puppies

No puppy plans at the moment.

 Our puppy policy:

  • Our litters are carefully planned, each one is a long-awaited project and we put our heart and souls into our puppies!
  • Puppies are raised as a family members from the very start – once they are old enough, they are fully introduced to our living quarters, they sleep and play in our bed and everywhere else and fully participates in our daily routine.
  • All our puppies are FCI/LKD registered, have FCI pedigrees with export certificates and EU pet passports.
  • All puppies are microchipped, dewormed several times, vaccinated according to their age.
  • Our puppies are house-raised, leash-trained, raised on a high quality RAW/BARF food.
  • Our puppies live in Germany, Czech Republic, Italy, Finland, Sweden, Latvia, and Belarus, so we have extensive experience with relevant paperwork and export/import procedures. We do not ship puppies as a cargo, but we can always discuss personal pick-up/delivery options – so feel free to contact us if you are interested in a puppy;
  • Our puppies are available only to loving forever homes where they will live their lives first and foremost as beloved family members with lots of fun and daily activity!

Serious inquiries are welcome via e-mail sugrizimas@gmail.com, our FB page or by phone +370 616 54649 (RU-EN-LT)

Location: Vilnius, Lithuania (European Union, North-East Europe)

line-break-1

 

Our dogs

At our home:

*Yochke* ♀ *Kris*

SHORES IN FLAMES
AT STABMELDYS

ATOMIC LOVE
AT STABMELDYS

CIB, MULTI JCH-CH
Lithuanian TOP Whippet Bitch 2015
Lithuanian Rez. TOP Sighthound 2015
LT-EST JCH, LT-LV CH
BEST IN SHOW Winner
Rez. Best in Show
SI8_3946 SI8_3875

Our male keeper:

*Pilkis*

VALYRIAN STEEL AT STABMELDYS

LT JCH-CH, LV CH, LT LC CH

Co-owned and owned by others:

♂ *Naitro* ♀ *Asmi*

SUN ALWAYS SHINES
AT STABMELDYS
available for stud

SAMHAIN
AT STABMELDYS

BALT-LT-LV-EST CH
LT-LV JCH, LT CLUB JW 2015
Co-owned
(Nine Lives Whippets, Germany)

Retired:

♀ *Gella*

HAUTE COUTURE TIK ROMANTIKA
our foundation bitch

LT-LV JCH, LT-EST-KL CH, KLW’2008
gella_ukmerge2012_22